Rugpjūčio 1 dieną vyksiančioje Lietuvos futbolo federacijos Konferencijoje bus renkamas naujas LFF prezidentas. Į šį postą pretenduoja dabartinis federacijos vadovas, 2017 metais išrinktas Tomas Danilevičius ir Vilniaus apskrities futbolo sąjungos prezidentas Paulius Malžinskas.
LFF prezidento rinkimuose kiekvienas iš dabartinių 18-os LFF narių – aštuonių šakinių ir dešimt regioninių – asociacijų turi teisė atsiųsti po penkis delegatus, kiekvienam jų priklauso po balsą. 19-as LFF narys – Vaikų ir jaunių futbolo asociacija – šiuo metu yra suspenduota.
„Nei vienas iš kandidatų nėra žmogus, šiuo metu galintis suvienyti Lietuvos futbolą, – pareiškė Utenos apskrities futbolo federacijos (UAFF) vadovas, žinomas verslininkas Nemunas Dagilis. – Norisi normalių rinkimų, diskusijų, norisi konferencijoje balsuoti už futbolo bendruomenėje gerai išdiskutuotus sprendimus, o ne dalyvauti konferencijoje, kurioje balsavimo rezultatus žinome kiekvienas. Todėl šeštadienį aš nedalyvausiu Lietuvos futbolo federacijos konferencijoje ir prezidento rinkimuose.“
N.Dagilio sprendimui ignoruoti rinkimus pritarė ir dauguma UAFF valdybos narių.
UAFF, anot N.Dagilio, kandidatu į LFF prezidentus norėjo iškelti ilgametį Lietuvos rinktinės žaidėją, Deividą Šemberą.
„Kalbinome, bet Deividas atsisakė. Suprantu, visi dabar mato tik juoda. Niekas nepastebi gerų dalykų, nes federacija pati jų neparodo, nukiša giliai į stalčių“, – sakė UAFF prezidentas, antrus metus besidarbuojantis LFF Vykdomajame komitete. Jame po atstovą turi kiekviena iš LFF narių, komitetui taip pat dar priklauso LFF prezidentas ir generalinis sekretorius.
„Šis Vykdomasis komitetas nuveikė daug gerų darbų, įskaitant ir skolų sumažinimą, išlaidų optimizavimą. Federacijos lėšas gauna visos šakinės ir regioninės asociacijos, pavyko suderinti perpus mažesnes, nei anksčiau, dirbtinių aikštės dangų kainas.
Tačiau didžiulė LFF problema – nėra gero komunikacijos vadovo. Todėl niekas ir neiškomunikuoja tų teigiamų dalykų. Tuo ir naudojasi oponentai. Taupymas komunikacijos srityje atsigręžia bumerangu. Dabar atrodo, kad LFF nieko neveikia, o ją valdo nenaudėliai ir nusikaltėliai. Nors čia tikrai yra atsakingai dirbančių žmonių. Sutinku, su keliais ir aš nerandu bendros kalbos. Lengviausia, aišku, būtų spjauti į viską ir pasitraukti, gyventi, kaip anksčiau, be futbolo. Bet tu spjausi, kitas spjaus, ir vėl sugrįšim dešimt metų atgal“, – aiškino N.Dagilis, kurio įmonės remia futbolą ir kitas sporto šakas.
Nemunai, o jums nebuvo siūlyta tapti LFF prezidentu?
Realaus siūlymo nebuvo. Tik pasikalbėjimų lygmenyje.
Ryžtumėtės?
Gerai pagalvojus, dabartinėje situacijoje joks blaiviai mąstantis žmogus tikriausiai nesiryžtų. Nes tas puolimas, tapatinimas su kažkuo, sąskaitų suvedinėjimas tikrai nevilioja. Ir lįsti ten, kad tave tarkuotų už tavo padarytus, o dažniausiai net nepadarytus darbus, būtų kvaila. Nes tie blogi darbai, už kuriuos dabar tarkuojama, padaryti daug seniau.
Mes čia jau radome skyles biudžete, nesumokėtus mokesčius, kažkur išvestus pinigus. Visuomenei dar tikrai ne viskas žinoma.
Ir kai dabar turi viską uždarinėti, taupyti, perskirstyti, tada aišku, kad atsiranda nepatenkintų. Čia per daug interesų grupių.
Buvusio premjero patarėjo Skirmanto Malinausko kuriamose internetinės televizijos laidose ir jūs esate įvardijamas kaip vienos tokios interesų grupės – LFF viceprezidento Arūno Pukelio komandos – narys, balsuojantis taip, kaip reikia šiam tikruoju federacijos vadovu vadinamam verslininkui. Kaip pakomentuotumėte tokias kalbas?
Tokie pasisakymai niekuo nepagrįsti. Vykdomojo komiteto posėdžių protokoluose akivaizdžiai matosi, kad neretai balsuoju kitaip, nei dauguma.
Ką, jūsų nuomone, reikėtų keisti LFF valdymo struktūroje, kad federacijos veikla būtų skaidresnė ir efektyvesnė?
Pirmiausia reikėtų sumažinti LFF Vykdomojo komiteto narių skaičių. Dabar viskas labai išpūsta, daugybė nuomonių, visi tempia antklodę į save ir sunku rasti sutarimą.
Vykdomajame turėtų būti apskričių federacijų atstovai, gal palikti klubų ir kelias šakines asociacijas, bet daugelio funkcijas turėtų perimti LFF.
Kokios turėtų būti svarbiausios naujojo LFF prezidento ir jo komandos darbo gairės?
Prieš kelerius metus buvo parengtas Gero valdymo praktikos įdiegimo Lietuvos futbolo federacijoje raportas. Reikėtų daug daugiau atsižvelgti į šį raportą, nes dabar tai iš esmės nedaroma.
Federacija privalo būti atviresnė, nebijoti naujovių, naujų žmonių savo veikloje.
LFF optimizavo veiklą, čia dirba mažiau žmonių, nei prieš porą metų. Tačiau kyla klausimas, ar likę dirba gerai? Reikėtų skelbti konkursus, kruopščiau atrinkti darbuotojus. Tiesa, čia jau generalinio sekretoriaus veiklos sritis.
Nes Vykdomasis komitetas susirenka kartą per mėnesį ir gauna jau apdorotą informaciją. Todėl labai svarbu, kas ją apdoroja.
Utenos ir Alytaus apskričių futbolo federacijos siūlėme kreiptis į Vyriausybę, Seimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl neformalaus ugdymo finansavimo pakeitimų, pateikėme skaičiavimus ir idėją, bet viskas kažkur užstrigo, nors tai labai svarbus klausimas klubams, akademijoms, futbolo mokykloms.
Labai trūksta dėmesio regionams.
LFF prezidentas turėtų rodyti daugiau dėmesio regionams. Jei neklystu, mūsų apskrityje per du metus prezidentas lankėsi pora kartų ir abu vizitai buvo susiję su LFF taurės finalu Utenoje. Manau, kad dėmesys regionams, savivaldybėms yra privalomas.