Savaitgalį Rokiškio futbolo klubas atšventė savo 15-ąjį gimtadienį.

Nuo pat klubo įkūrimo jam vadovaujantis Erikas Gaigalas džiaugiasi, kad pagaliau pavyko suburti visą Rokiškio futbolo bendruomenę.

„Atšventėme gražiai. Praėjusiais metais dėl karantino ribojimų negalėjome visi susirinkti, tai dabar jau yra šiek tiek laisviau ir galėjome visi susitikti. Buvome užsisakę sodybą šalia Rokiškio ir smagu, kad į šventę susirinko ne tik futbolininkai ar klubo bendruomenė, bet ir svečiai iš kitų miestų“, – sakė E. Gaigalas.

Rokiškio futbolo klubas įkurtas 2005 metais. Dabar jis nuolat dalyvauja Utenos arba Panevėžio apskrities pirmenybėse, salės futbolo čempionatuose.

„Kuriant klubą, vienas iš tikslų buvo, kad Rokiškis nebūtų balta dėmė Lietuvos futbolo geografijoje. Norėjome turėti komandą, kuri žaistų, dalyvautų įvairiose varžybose. Taip praktiškai nuo 2007 metų nepraleidom nei vienerių metų be varžybų, – sakė E. Gaigalas. – Varžybos būna įvairios, daug metų dalyvavome Utenos apskrities pirmenybėse, bet pastaruoju metu žaidžiame Panevėžio čempionate, nes Utenoje nėra 11 prieš 11 pirmenybių. Mes turime žmonių, jaunimo, todėl šiemet pasirinkome Panevėžio apskritį. Galiu pasidžiaugti, kad turime futbolininkus, kurie noriai renkasi į varžybas ir treniruojasi.“

E. Gaigalas taip pat pasidžiaugė, kad Rokiškyje yra pora vaikų komandų, taip pat senjorų ekipa. Rokiškio futbolo klubui nepriklauso, bet mieste yra ir moterų komanda. „Pagal dalyvavimą įvairiuose renginiuose atrodome visai neblogai, tuo tikrai galėčiau pasidžiaugti“, – sakė E. Gaigalas.

Na o nerimą daugiausiai kelia vadinamasis „provincijos sindromas“. Jaunimas, baigęs mokyklą, dažniausiai išvažiuoja iš miesto. Vėliau dauguma pasilieka didmiesčiuose arba išvyksta į užsienį. Tačiau su tokia problema susiduria dauguma mažesnių Lietuvos miestų.

Kalbėdamas apie futbolo infrastruktūrą, E. Gaigalas pabrėžė, jog Rokiškyje trūksta reprezentacinio stadiono.

„Mieste neturime varžyboms skirto stadiono. Sporto mokyklos stadionas yra pasenęs ir jis prašosi renovacijos. Buvo planai jį tvarkyti, tikimės, kad šiais metais pajudės ledai iš mirties taško. Projektas yra paruoštas ir Rokiškio savivaldybės pritarimas. Jeigu atsirastų finansavimą, tai dvejų metų bėgyje būtų galima stadioną sutvarkyti. Tada jis atitiktų minimalius šiuolaikiškam stadionui keliamus reikalavimus.

Kol kas dar to neturime ir žaidžiame tokiomis sąlygomis, kokios jos yra. Treniruojamės Rokiškio Tubelio progimnazijos dirbtinės dangos aikštelėje. Ji nėra didelė, bet mūsų poreikiams to užtenka“.

E. Gaigalas nuo pat įkūrimo vadovauja Rokiškio futbolo klubui ir vis dar yra kupinas noro ir jėgų toliau puoselėti futbolą savo mieste.

„Idėjų ir minčių visada yra, bet didžiausia problema yra laiko stoka. Mūsų pajėgumai nėra dideli. Nesame labai didelė bendruomenė, o norint ją stiprinti, reikia įdėti daug darbo. Žinant, kad tą tenka daryti laisvalaikiu, tai suprantama, kad pajėgumų ir tiesiog žmogiškų išteklių neužtenka“, – teigė E. Gaigalas.

Panašių entuziastų Rokiškyje rasti nėra lengva, nes, kaip jau minėta, jaunimas dažniausiai išvyksta arba pasirenka kitas gyvenimo sritis.

„Viskas yra suprantama. Pragyventi iš futbolo nedideliame mieste neįmanoma, todėl nėra svertų, kuriais būtų galima pritraukti žmones iš miesto“, – pridūrė E. Gaigalas.

Utenos apskrities futbolo federacija (UAFF) sveikina savo narį su gražia sukaktimi ir linki toliau nesustoti, augti, tobulėti ir populiarinti futbolą Rokiškyje.