Dominykas Genevičius (UAFF)
Kol mūsų futbolo gyvenimą pristabdė karantinas, nusprendėme pakalbinti UAFF pirmenybėse dalyvaujančių vaikų komandų trenerius apie jų požiūrį į jaunuosius futbolininkus.
Pirmieji mintimis pasidalino „FK Molėtai“ treneris Maris Grava ir Visagino SC treneris Nikolajus Miščenko.
Svarbu skatinti smalsumą
Visiems treneriams kone pats svarbiausias darbas – sudominti vaikus sportu ir futbolu.
„Mano manymu, svarbiausia yra įdomios ir linksmos treniruotės. Treniruočių pobūdis nebūtinai siejamas su futbolo pratimais ar techniniais elementais. Vaikas turi norėti sugrįžti į treniruotę, o būdamas joje – mėgautis pačiu procesu“, – kalbėjo M. Grava.
Panašiai teigia ir N. Miščenko: „Reikia vaikus žaidybine forma sudominti nuo mažens (dar darželyje), neperkraunant jokiomis sunkiomis užduotimis. Pagrindinė užduotis – sukelti džiaugsmo emocijas, kad vaikai, atėję į užsiėmimus, nebūtų susikaustę“.
Abu treneriai pabrėžia, kad vaikų, žaidžiančių futbolą, yra daug.
„Vaikų ieškoti nereikia, jie yra. Didžiausias trenerio iššūkis – išlaikyti vaikus sporto šakoje, išsaugoti jų motyvaciją ir norą žaisti, skatinti jo smalsumą. O ar tapti futbolininku vaikas pasirenka pats“, – pabrėžė M. Grava.
N. Miščenko tarp iššūkių išskiria sąlygas, kurias turi skirtingose aplinkose dirbantys treneriai.
„Jeigu treneris dirba atskirai ir nepriklausomai nuo klubo ar sporto centro, tai jam tenka pačiam viską organizuoti – suderinti tvarkaraštį, nuomoti salę, nusipirkti patentą. Dirbant klube arba akademijoje, personalas šias užduotis padeda įveikti arba netgi išvis atleidžia trenerį nuo šių pareigų“, – kalbėjo N. Miščenko.
Kiekviena karta skirtinga
Ne pirmus metus dirbant su vaikais, yra susiduriama su iš vienos pusės įdomiu, iš kitos – sudėtingu aspektu. Su kiekvienais metais vaikai keičiasi ir skiriasi. Dažnai tenka juos perprasti iš naujo arba ieškoti kitokių motyvacijos įrankių negu visai pasiteisinę dar visai neseniai.
„Kaip bebūtų gaila, tikrai kiekviena vaikų karta yra vis kitokia. Vis dažniau tenka ieškoti naujų būdų prisitaikyti prie pasikeitimų. Labai dažnai sunku surasti motyvaciją ir tikslą, dėl kurio vaikai turėtų dirbti pilna jėga ir su užsispyrimu. Didelę įtaką turi ir tėvų karta, kuri kasmet irgi keičiasi ir turi skirtingą požiūrį į savo atžalų sportinius rezultatus, išsilavinimą ir auklėjimą“, – teigė N. Miščenko.
Visagino SC treneris pridūrė, kad šiais laikais nemažai vaikų yra per daug išlepinti, ko pasekoje jie įdeda mažiau pastangų siekiant kokio nors rezultato. Dėl to treneriams tenka didelis iššūkis surasti sprendimus, kurie padėtų išspręsti šias problemas.
„Kiekviena karta yra vis nauja – nauji norai, naujos technologijos ir kt. Bet išlieka smalsumas, džiaugsmas, noras žaisti, gauti dėmesio ir bendravimo. Manau, kad šiame amžiuje labai svarbus yra trenerio įdirbis sudominant šia sporto šaka“, – mintimis dalinosi M. Grava.
Svarbiausia būti žmogumi
Kiekvienas treneris turi savo filosofiją ir viziją, kurias taiko savo darbe. Abu kalbinti specialistai sutinka, kad treneriai negali stovėti vietoje ir reikia nuolat gilinti žinias.
„Filosofija, kuria aš vadovaujuosi, yra labai paprasta – „Gali nebūti futbolininku, svarbiausia – būti žmogumi“. Pagrindinės taisyklės – drausmė, pagarba, komandiškumas (nuolat paaiškinant ir primenant ką tai reiškia). Taip pat svarbus individualus priėjimas prie kiekvieno vaiko, pokalbiai, paaiškinimai ir kt.“, – sakė M. Grava.
Treneris priduria, kad pastebėti talentus nėra lengva užduotis.
„Labai svarbu kreipti dėmesį į vaiką kaip į asmenį, nelyginti jį su kitais. Visi vaikai turi vienokį ar kitokį talentą, ta viena iš trenerio užduočių – atrasti, kokį talentą vaikas turi ir reikiamu laiku jį nukreipti tinkama linkme“, – teigė M. Grava.
„Mano filosofija – sukurti ir suburti komandą, kurioje galiotų taisyklė „Kiekvienas už visus, visi už vieną“. Siekiu imti viską geriausią iš kitų trenerių ir žaidėjų bei pasistengti perteikti sukauptą patirtį savo auklėtiniams. Taip pat reikia nuolatos tobulinti žinias ir treniravimo kokybę“, – pridūrė N. Miščenko.
Visagino SC treneris, kalbėdamas apie talentą, išskiria vaikų atsidavimą ir stiprias ne tik technines, bet ir vidines savybes.
„Reikia atkreipti dėmesį, kad jie mokėtų išreikšti pagarbą savo komandos draugams ir būti vieningais futbolo aikštelėje. Talento nereikia versti kažką daryti jėga. Jis pats viską padarys ir, svarbiausia, nebijos suklysti bei nuolatos bandys patys siekti rezultato ir tobulėti“, – pridūrė N. Miščenko.
